Sekuliarusis humanizmas

Jei žmonės nebūtų saulėmis, ką reikštų viena saulė aukštai danguje. J. Marcinkevičius

Sekuliarusis humanizmas – tai filosofija, kuri remiasi moksluetika ir teisingumu, ji atmeta religiją, kaip netinkamą pagrindą, kuriuo remiantis galima būtų daryti sprendimus.  Humanistai teigia, jog žmogus pats turi teisę ir atsakomybę suteikti savo gyvenimui prasmę.

Pagrindiniu sekuliarųjį humanizmą apibrėžiančiu dokumentu gali būti laikoma 2002 m. Amsterdamo Deklaracija, kurioje įvardinti kertiniai humanizmo įsitikinimai ir vertybės:

Humanizmas yra etiškas. Humanistai turi pareigą rūpintis žmonija, bei ateities kartomis. Humanistai tiki, kad moralė yra vidinė žmogiškos prigimties dalis, paremta supratimu ir rūpesčiu kitais.

Humanizmas yra racionalus. Siekiantis mokslą naudoti kūrybai, ne destrukcijai. Humanistai tiki, jog mokslo ir technologijų panaudojimas turėtų neprieštarauti žmogiškumo vertybėms. Jie taip pat tiki, jog pasaulio problemų sprendimai labiau priklauso nuo žmonių minčių ir veiksmų, nei nuo dieviškojo prado įsikišimo.

Humanizmas palaiko demokratiją ir žmogaus teises. Humanizmas siekia kuo didesnio kiekvieno žmogaus tobulėjimo. Demokratijos ir žmogaus laisvių principai turėtų būti taikomi tiek žmonių santykiuose, tiek valdyme.

Humanizmas reikalauja, kad asmeninė laisvė būtų derinama su socialine atsakomybe. Humanizmas kelia drąsią idėją apie laisvą, bet socialiai atsakingą žmogų ir pripažįsta mūsų priklausomybę nuo kitų ir pareigas pasauliui. Humanizmas nėra dogmatiškas ir neprimeta jokių įsitikinimų savo šalininkams.

Humanizmas yra atsakas į didelį alternatyvos dogmatinei religijai poreikį. Didžiosios pasaulinės religijos tvirtina, kad yra paremtos amžinomis tiesomis ir daugelis siekia jas primesti visai žmonijai. Humanizmas pripažįsta, kad vienintelis patikimas savęs ir pasaulio suvokimas kyla iš nenutrūkstamo stebėjimo, įvertinimo ir persvarstymo proceso.

Humanizmas vertina meninę kūrybą ir vaizduotę, bei pripažįsta transformuojančią meno galią. Humanizmas pabrėžia literatūros, muzikos, vizualiųjų ir scenos menų svarbą žmogaus tobulėjimui ir gyvenimo kokybei.

Humanizmas yra gyvenimo būdas siekiant maksimalaus pasitenkinimo, gyvenant etišką ir kūrybišką gyvenimą, bei siūlo etiškas ir racionalias priemones įveikiant mūsų laikų iššūkius.

Taigi, humanistais save laiko žmonės, kurie:

  • pasikliauna moksliniu metodu bei kritiniu mąstymu aiškinant visatos reiškinius ir atmeta misticizmą ar religines dogmas, todėl yra ateistai ar agnostikai;

  • etinius sprendimus priima remiantis kritiniu mąstymu, bei pagrįstais įrodymais, siekiant žmonijos gerovės

  • tiki, jog net ir neegzistuojant; pomirtiniam gyvenimui, žmonės gali gyventi prasmingai siekant laimės čia ir dabar bei padedant jos siekti aplink save esantiems.

Humanistai Lietuvoje

Humanistines ceremonijas ir humanizmo idėjų sklaidą bei bendruomenės būrimą Lietuvoje vykdo organizacija VšĮ „Laimingas žmogus“,  įkurta 2020 metų vasario mėnesį. 

Organizacija yra tarptautinio humanistinių organizacijų tinklo „Humanists International“ narė.

Galvoje ir planuose daug įdomių ir prasmingų veiklų, tad šią skiltį būtinai papildysime, o jeigu Jums būtų įdomu prisidėti prie mūsų veiklos ar turite idėjų vystymui- labai lauksime Jūsų žinutės.

Įkūrėjos: Urtė Žukauskaitė-Zabukė, Gerda Surgautaitė ir Elena Patamsė.

©2020 by VšĮ „Laimingas žmogus“